Naujienos

2020.06.19

Vaikai – pagalbininkai virtuvėje: padėti ruošti maistą galima vos nuo 3 metukų

Leisti laiką visai šeimai – smagu visiems, tačiau kartais ir patiems tėveliams gali pritrūkti idėjų, ką galima nuveikti kartu su atžalomis. Tad, jeigu nebesugalvojate, ką nuveikti kartu su vaikais, – pasikvieskite juos į virtuvę. Tai gali tapti ne tik smagia pramoga visai šeimai, bet ir naudinga edukacija vaikams, nes pradėsite ugdyti jų kulinarinius gebėjimus. Kaip gaminti su vaikais ir kokius gardžius receptus galite išbandyti, pasakoja restorano šefė Rūta Augustinavičiūtė.

Į virtuvę – nuo mažų dienų

Pašnekovė veda ir picų kepimo pamokėles vaikams, tad puikiai išmano, kaip pritraukti vaikus į virtuvę – pasak jos, vaikai yra labai smalsūs, tačiau juos reikia mokėti sudominti.

„Kitas dalykas – tėvai ar kiti šeimos nariai ne visada turi kantrybės, kurios reikia, norint patenkinti atžalų smalsumą. Norint sudominti vaikus, reikės paaiškinti kiekvieną dalyką, kurį darote – ar pjaustote, ar maišote, visada įtraukite vaikus. Paaiškinkite, kodėl tai daryti yra būtina, kodėl tai daryti – įdomu, kas išeis, koks tai yra procesas. Vaikams labai svarbu, kad skirtumėte laiko, o ką ten darysite – ar kartu skusite bulves ant kibiro atsisėdę, ar blynus maišysite – jiems nėra skirtumo“, – kalba virtuvės šefė.

Paklausta, kokio amžiaus vaikams jau galima kartu su mama, tėčiu, močiute, seneliu ar kitos šeimos nariais sukiotis virtuvėje, R. Augustinavičiūtė atskleidžia, kad darbo joje galima atrasti net patiems mažiausiems.

„Užduotys priklauso nuo vaiko amžiaus, tačiau manau, kad į virtuvę vaikus galima įsileisti nuo labai mažų dienų – pavyzdžiui, nuo 3 metų. Vaikas mamai gali padėti išlukštenti žirnius iš ankšties ar sutrupinti sausainius. Žinoma, didesni vaikai jau galės atlikti kitus, sudėtingesnius darbus. Tuo tarpu, jei vaikų yra daugiau nei vienas, reikėtų pasiskirstyti darbus, kad visi veiktų kaip komanda, o mamai nereikėtų stovėti prie kiekvieno dirbančio, o visas procesas turėtų gerą, kokybišką rezultatą“, – sako ji.

Pusryčiai – su daugiau ląstelienos ir mineralų

Virtuvės šefė pasidalino ir įvairiais sveikesnių, geriau subalansuotų pusryčių patarimais, kuriuos galite išbandyti kartu su vaikais. Visų pirma, ji rekomenduoja niekad nepraleisti pusryčių ir pasirūpinti, kad juos valgytų patys vaikai.

„Pusryčius būtina valgyti visiems žmonėms, o ypatingai vaikams – jie labai sunkiai keliasi rytais, o energijos pliūpsnis gaunamas būtent iš maisto. Tad, pats svarbiausias dienos valgis ir yra pusryčiai. Reikėtų apgalvoti, kad pusryčiuose būtų ląstelienos – ar košė, ar grūdinė duona. Šiais laikais yra sveikų ir subalansuotų granolų arba sausų pusryčių, kuriuos reikėtų valgyti su natūraliu jogurtu, paskatintų uogomis ar medumi“, – patarimais dalijasi pašnekovė.

Pasak jos, ne mažiau svarbu ir mums įprastus pusryčius praturtinti įvairiais mineralais.

„Jeigu kepate blynus, naudokite daugiau speltos, grikių arba avižinių miltų. Tuo tarpu, jei mėgstate varškėčius su saldžia uogiene, geriau pasiūlykite vaikams juos valgyti su šiek tiek medaus ir kokiomis nors sezoninėmis, šviežiomis uogomis. Jeigu tai – paprasčiausia košė, ji turi būti skani, nes vaikai nevalgo prėskų dalykų, nepamirškite įdėti prieskonių, kuriuos dėtumėte ir sau.

Jeigu kalbame apie sumuštinius, – bene populiariausią pusryčių patiekalą Lietuvoje – nieko blogo jame tikrai nėra. Vis tik, sumuštiniai neturėtų tapti kiekvieno ryto patiekalu, jis turėtų būti su daugiau daržovių arba vaisų. Taip pat galima ant grūdinės duonos užsitepti kreminio sūrio be cukraus ir užsidėti braškių – tai yra labai puikus pusrytis“, – teigia Rūta Augustinavičiūtė.

Galima pasigaminti košę, kurią mėgs ir vaikai

Virtuvės šefė sutiko pasidalinti ir keliais receptais, kuriuos galima išbandyti ir paprastą dieną, ir pasilepinti savaitgalį.

„Pirmiausia, rekomenduoju pasigaminti tokius pusrytinius keksus, specialiose keksiukų formose. Vaikams labai patinka, kai paprasti produktai arba paprasti patiekalai yra kažkaip apžaidžiami. Į keksiukų formą reikėtų įdėti mėgstamų ingredientų – tai gali būti grybai, daržovės, kumpis, nedaug sūrio, o viską reikėtų užpilti kiaušinių ir pieno plakiniu su mėgstamais prieskoniais. Viską pašaukite į orkaitę 10 minučių ir valgykite karštus su pasirinktomis šviežiomis salotomis“, – sako pašnekovė.

Nors dažnai vaikus sunku priversti valgyti košes, nors jos ir labai naudingos, virtuvės šefė atskleidė, kaip jas paskatinti.

„Ko gero vienas lengviausiai pagaminamų dalykų šeimoje yra košė. Ją reikėtų pagaminti tokią, kokią mėgstate – ne visi vaikai mėgsta avižinę košę, grikiai šiuo atveju tiktų labiau. Tačiau juos reikėtų ne virti, o užmerkti iš vakaro – stiklinė grikių su dvejomis stiklinės šalto vandens, o prieš tai kruopas reikėtų būtinai nuplauti. Išbrinkusios kruopos kitą rytą tiesiog taps labai greitu pusryčiu. Jas galima valgyti arba šaltas, arba keptuvėje pakepinti šiek tiek česnako, vyšninių pomidorų, pridėti svogūnų laiškų, sudėti grikius ir labai greitai juos tiesiog pamaišyti, paskaninti mėgstamais prieskoniais. Šiuo atveju labai tiktų persiladas arba tiesiog druska ir pipirai. Aš pati mėgstu uždėti kietojo sūrio, o vaikams tai asocijuojasi su tokiais linksmais dalykais kaip pica ar karšti sumuštiniai – taip tie grikiai taps tikrai nauju, neišbandytu pusrytiniu patiekalu“, – įdomiu košės receptu dalijasi Rūta Augustinavičiūtė.

Ji pasiūlė ir geriau subalansuotą, sveikesnį, daugelio vaikų mėgstamo patiekalo – blynų – receptą.

„Žinoma, ne visos mamos tėčiai rytais turi laiko iškepti blynų, tačiau yra dienų, kai turime laiko daugiau. Labai rekomenduoju pabandyti blynus su trintais bananais, graikišku jogurtu, o į pačią masę įmaišyti šilauogių. Žinoma, reikėtų kelių kiaušinių. Aš dedu ir šiek tiek medaus – ne cukraus – ir naudoju pasirinktus miltus. Šiam receptui labai tinka avižiniai ar speltų miltai. Blynų tešla turėtų būti grietinės konsistencijos – tirštesnė nei įprastai. Į miltų masę reikėtų įdėti 1 arbatinį šaukštelį kepimo miltelių. Dabar – šilauogės, kodėl jas maišome į tešlą? Patepus keptuvę su sviestu ir joje kepant blynus, šilauogės tiesiog tampa natūralia uogiene pačiame blyne, nes gražiai ištirpsta, o blynas – išsipučia“, – paskutiniu receptu dalijasi šefė.

 

Daugiau naujienų

NACIONALINĖ MAISTO KOKYBĖS SISTEMA (NKP)

NKP – tai Lietuvoje pagaminti produktai, atitinkantys aukštesnius nei įprasta reikalavimus kokybės, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ar aplinkosaugos srityse. Plačiau: Nacionalinė...

Kviečia Lietuvos moksleivius registruotis į nemokamą Įdomiąją pamoką „Auginame čia, Lietuvoje!”

    Lietuvos moksleiviai turi unikalią galimybę nemokamai užsiregistruoti į 45 min. trukmės Įdomiąją pamoką „Auginame čia, Lietuvoje!”, kuri vyks balandžio 10 – 12 d. nuotoliniu būdu....

Registracija jau prasidėjo!

 Sužinokite apie tvarumą, maisto tausojimą, ekologinius bei nacionalinės kokybės maisto produktus, sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą. Registracija į Įdomiąją pamoką ir Viktoriną „Auginame čia,...