Naujienos

2021.06.07

Maisto švaistymo edukacija prasideda dar vaikystėje: jei neišmoko tėvai, tai turi padaryti ugdymo įstaigos

Kol vienos šalys badauja, kitose skaičiuojama, kad vidutiniškai per metus vienas žmogus išmeta 74 kilogramus maisto. Naujienų portalas lrytas.lt kalbina tarptautinių ir Lietuvos organizacijų specialistus, kurie primena, kokios priemonės padėtų sustabdyti šią globalią problemą.

Ateityje išmesime perpus mažiau

Tarptautinės maisto švaistymo organizacijos komunikacijos ir partnerystės specialistė Oksana Sapigo pastebi, kad pastaraisiais metais buvo pradėta daugybė įvairių projektų ir iniciatyvų šiam klausimui spręsti visame pasaulyje.

Jungtinės Tautos (JT) yra iškėlusios tikslą iki 2030 metų perpus sumažinti vienam gyventojui tenkančias maisto atliekas. Ir nors visa tai jau duoda apčiuopiamus rezultatus, problema tebėra itin aktuali.

„Maisto švaistymą sunku vertinti – jo priežastys yra įvairios, o sprendimai turi nevienodą poveikį ekonomikai, aplinkai, gamtos ištekliams, net žmonių socialinei gerovei, įskaitant sveikatą, pajamas ir aprūpinimą maistu. Todėl norint ją išspręsti reikia imtis visuotinio, daugiadisciplinio atsako, kuriame turi dalyvauti visi maisto grandinės dalyviai", – teigia O.Sapigo

JT atskleista ataskaita atskleidė, kad pasaulyje vieno žmogaus iššvaistomi 74 kilogramai panašūs tiek šalyse, kur daugelis gauna mažas, vidutines pajamas, tiek turtingesnėse valstybėse.

„Vis dėl to, nors iššvaistomo kiekiai skiriasi nežymiai, priežastys, kodėl taip elgiamasi gali būti visai kitokios“, – pastebi tarptautinės organizacijos specialistė.

Vaikų švietimas – prevencijai

Skurdesnėse šalyse daugiausiai maisto iššvaistoma dar iki tol, kol jis pasiekia galutinį vartotoją – gamybos, sandėliavimo, transportavimo metu. O štai turtingesnėse šalyse maistas keliauja į šiukšlių dėžę jau namų ūkiuose, nes ten jo yra tiesiog per daug ar jis netinkamai laikomas.

Bene viena iš didžiausių problemų mažinant maisto švaistymo problemą, tokiose šalyse, kaip Lietuva yra didžiulė maisto gausa ir vartotojų požiūris.

„Parduotuvėse ir restoranuose padidėjo maisto produktų kiekis, o žmonės masinami pirkti tokiomis akcijomis, kaip „gauk vieną nemokamai“. Mažų vaikų švietimas šiais klausimais ir visuomenės iniciatyvos gali pakeisti požiūrį. Tai yra efektyvios ir paprastos priemonės maisto švaistymo prevencijai ir mažinimui“, – teigia O.Sapigo.

Paruošė specialius leidinius

Siekdama apie maisto švaistymą supažindinti kuo jaunesnę auditoriją Tarptautinė maisto švaistymo organizacija bendradarbiaudama su Tarptautine maisto atliekų koalicija išleido švietimo priemonių paketą „Gerai daryk – maistą taupyk“, kuris išverstas ir į Lietuvių kalbą, o nemokamai į atsisiųsti galima iš čia.

„Šios priemonės gali padėti vaikams priimti tvaresnius vartojimo įpročius suprantant maisto švaistymo poveikį ir supažindina su paprastais veiksmais, kuriuos vaikai, jų šeima ir draugai gali atlikti, kad jį sumažintų“, – pasakoja Oksana.

Patraukliose forma, užduočių ir diskusijų pavidalu leidiniuose aptariami konkretūs būda, kaip nuo mažiausio iki vyriausio gali prisidėti. „Gerai daryk – maistą taupyk“ vaikai ras žaidimų, viktorinų ir kitos interaktyvios veiklos, kurios padės pagerinti vaikų žinias ir supratimą apie maisto švaistymo problemą, o taip pat įkvėps juos ir suteiks galimybę elgtis kitaip.

„Tai taip pat papildyta gerąja patirtimi, kuri įkvėptų visus švietimu suinteresuotus asmenis veikti kartu siekiant sumažinti maisto švaistymą. Pavyzdžiui, stebėti ugdymo įstaigos valgyklos darbą, sugalvoti, kaip ten mažiau švaistyti maisto, apsilankyti vietiniame ūkyje ir panašios idėjos“, – pataria Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) projektų vadovas Thomas Candealis, kuris kartu su O.Sapigo ruošė šiuos leidinius.

Autoriai įsitikinę , kad naują kartą būtina informuoti apie tai, kaip maisto atliekos daro įtaką klimato pokyčiams, kodėl svarbu tvarūs ištekliai.

„Leidiniai „Gerai daryk – maistą taupyk“ buvo parengti pasitelkiant švietimo specialistus, todėl medžiaga patraukli vaikams nuo 5 metų. Pasaulyje niekada nėra per anksti paaiškinti vaikams, kodėl maistu reikia rūpintis ir jo negalima nešvaistyti“, – priduria T.Candealis.

Lietuvoje situacija panaši

„Nors Lietuvoje nuo seno yra gerbiama duona, sunkus darbas, ją auginant, tačiau visuotinė vartojimo kultūra aktyviai skverbiasi ir į mūsų savimonę, atnešdama ir ne visai pageidaujamus dalykus. Tai rodo ir pilni maisto produktų šiukšlių konteineriai, taip pat ir mokslininkų atliekami tyrimai. 2017 metais KTU Maisto instituto kartu su partneriais atlikto tyrimo duomenimis namų ūkiuose Lietuvoje susidaro 56 kg maisto atliekų vienam gyventojui per metus, iš kurių bent 30 proc. galėtų būti dar suvartojama“, – lrytas.lt teigia Lietuvos žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyriausioji specialistė Lotera Mačytė.

Šiuo metu Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas atlieka atnaujintą tyrimą, kuris patikslins apie situaciją Lietuvoje. Gyventojai maistą išmeta dėl įvairiausių priežasčių – vieni perdėtai jas kaupia, neapsižiūrėję atsargų perka daugiau maisto, netinkamai jį saugo, todėl jis sugenda.

„Vis mažiau pasitikima savo juslėmis – skoniu ir kvapu. Dažnai linkstama pirkti gražių taisyklingų formų daržoves ir vaisius, o ne tokie gražūs lieka pūti. Net ir šaldytuve apvytusios daržovės dažnai keliauja į šiukšlių dėžę, nors tikrai dar būtų galima sunaudoti troškiniams. O kur dar – „noriu – nenoriu“!“, – priduria specialistė.

Skaitykite daugiau

 

 

Daugiau naujienų

Valantiems podėlius pasakė, kur galima atiduoti tinkamą vartoti maistą

Nors pasaulyje daug kalbama apie maisto švaistymą, kita pasaulio pusė – badauja. Tokia pati situacija ir Lietuvoje – vieni išmeta nespėtus suvartoti produktus, o dešimtys tūkstančių...

Darbus ūkiuose išbandę vaikai planuoja pradėti su jais susijusius verslus ir išradimus

Daugelio vaikų svajonė vasarą praleisti kaime pas senelius ar sodyboje su tėvais. Ne tik dėl neribotos laisvės, atsivėrusios erdvės dūkimui, bet ir dėl laisvalaikį paįvairinančių ūkio darbų. Pasirodo, kai kuriems jų,...

Mokykimės vieni iš kitų!

Norime pasidžiaugti, kad VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros administruojamoje "Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programoje" dalyvauja tiek daug...