Naujienos

2021.05.06

Mitybos ekspertė – apie maisto taupymą, kuris naudingas ir piniginei, ir sveikatai

Pasaulyje išmetama beveik trečdalis pagaminto maisto, kuris turėjo būti suvalgytas. Situacija pažįstama visiems – nusipirkę tris jogurto indelius, suvalgote tik du, o likusį, kuris spėjo šaldytuve sugesti, šveičiate į konteinerį.

Statistikos duomenimis, daugiausia į šiukšlių dėžes iškeliauja dar tinkami vartoti vaisiai ir daržovės ir jie dažniausiai išmetami dėl prastesnės prekinės išvaizdos. Taigi sugraužus du obuolius trečias net nepasiekia pietų stalo. Iš lysvės išrovus tris morkas, viena išmetama, nes yra per maža, o gal kreiva, o gal jos atsikando kokia išalkusi pelytė. Paskaičiuota, kad Lietuvoje kasmet išmetama daugiau kaip 500 tūkst. tonų maisto atliekų.

Nebūtinai gražūs, svarbiausia – saugūs

Tačiau tiems, kurie vertina sveiką gyvenseną ir paiso tinkamos mitybos taisyklių biomedicinos mokslų daktarė Sandrija Čapkauskienė turi gerų žinių – užkirtus kelią maisto likučiams į šiukšlių dėžę nauda yra ne tik mus supančiai aplinkai, bet ir žmogui. „Ne viskas, kas gražu, yra vertinga, todėl vaikydamiesi grožio, galite skaudžiai nudegti, – perspėja sveikos gyvensenos ekspertė. – Ta pati morka, dėl kurios naudingųjų savybių neabejoja niekas, kad ir kreiva ar mažesnė tikrai yra sveika ir tinkama vartoti. Svarbiausia, kad ji nebūtų pradėjusi gesti. Tuomet jau jos valgyti negalima“.

Tačiau tiems, kurie vertina sveiką gyvenseną ir paiso tinkamos mitybos taisyklių biomedicinos mokslų daktarė Sandrija Čapkauskienė turi gerų žinių – užkirtus kelią maisto likučiams į šiukšlių dėžę nauda yra ne tik mus supančiai aplinkai, bet ir žmogui. „Ne viskas, kas gražu, yra vertinga, todėl vaikydamiesi grožio, galite skaudžiai nudegti, – perspėja sveikos gyvensenos ekspertė. – Ta pati morka, dėl kurios naudingųjų savybių neabejoja niekas, kad ir kreiva ar mažesnė tikrai yra sveika ir tinkama vartoti. Svarbiausia, kad ji nebūtų pradėjusi gesti. Tuomet jau jos valgyti negalima“.

Akį traukiantys blizgantys vaisiai ir daržovės iš tiesų gali būti pavojingi – juk apdorojimas tam tikromis cheminėmis medžiagomis padeda ilgiau išlaikyti jų patrauklesnę išvaizdą, ant šios gudrybės „užkimba“ neretas pirkėjas. „Tad ne tokia graži prekinės išvaizdos neturinti daržovė ar vaisius, pačių užaugintas ar pirktas turguje iš ūkininkų, bus tik naudingesnis“, – dalijasi patirtimi S.Čapkauskienė.

Jos teigimu, artėjant pavasariui neapdirbti vaisiai ir daržovės ima keisti išvaizdą – vysta, džiūva, įgauna „nekondicinę“ išvaizdą: „Apvytusios daržovės nėra blogas produktas, jų maistinė vertė visai nenukenčia, o vitaminų bei mineralinių medžiagų juose ne mažiau nei puikią išvaizdą išlaikiusiuose produktuose. Įdomu ir tai, jog iki pavasario išsilaikiusiose daržovėse nitratų netgi mažiau, nei ką tik nuėmus derlių“. O dar malonu ir tai, kad tokia produkcija parduodama gerokai pigiau.

Meniu keletui dienų

Sparčiai besikeičiančiame nūdienos pasaulyje retai randame laiko tinkamai pavalgyti, o ką jau kalbėti apie maisto gamybą. Netinkami mitybos įpročiai, pusfabrikačiai, nekokybiškų produktų naudojimas ilgainiui sukelia sveikatos problemas, todėl S.Čapkauskienė pabrėžia, kad galime suderinti taupų produktų naudojimą ir palankų sveikatai maistą: „Norėčiau atkreipti dėmesį į perkamo maisto kiekį. Greitai gendančių produktų nereikėtų pirkti daugiau nei suvalgysite. Siūlau meniu apgalvoti bent keliomis dienomis į priekį – ką gaminsite, kokie valgiai bus ant jūsų stalo, tuomet bus lengviau apskaičiuoti, kiek maisto nusipirkti“.

Specialistė siūlo sriubą valgyti dvi dienas, o antrąjį patiekalą naujai pagaminti. Tarkim, pagamintą troškinį galima vartoti dvi dienas, jį kaskart pagardinti su šviežiomis daržovėmis. „Šiukštu – neprisipirkite pernelyg daug šviežių daržovių, nes jas tiesiog šaldytuve pamiršite, o vėliau teks išmesti, – aiškina S.Čapkauskienė. – Maisto pirkimas turi būti apgalvotas, neikite apsipirkti išalkę, nes tada tikrai prisipirksite per daug ir net to, ko įprastai neperkate“.

Nauji patiekalai iš likučių

Jei maistas termiškai apdorotas, jo užšaldyti ir pakartotinai atšildyti nerekomenduojama, nes taip prarandamos maistingos medžiagos. Tiesiog reikėtų pasistengti jį suvartoti per artimiausias kelias paras. Vis dėlto galima ir užšaldyti, tik tuomet maisto likučius sudėkite į permatomus maišiukus ir užrašykite kas tai yra – taip nepasimesite produktų gausoje. Mitybos ekspertė siūlo – kurkite naujus patiekalus iš maisto likučių, pavyzdžiui, garintos, skrudintos ar keptos ant grotelių daržovės, vakare patiektos kaip garnyras, kitą dieną gali tapti sriuba. Tereikia maišytuvu jas sutrinti su daržovių ar vištienos sultiniu ir pašildyti. Jei duonos kepalo likutis po dienos ar dviejų praranda šviežumą, galima pasinaudoti italų patarimais: likusį duonos kepalą perpjaukite skersai, apšlakstykite geru alyvuogių aliejumi ir įtrinkite perpjautu sunokusiu pomidoru. Duoną pagardinkite druska ir pipirais, suvyniokite į foliją ir pakepkite orkaitėje. „Ruošdami šviežias daržoves, neišmeskite nupjautų žalumynų kotelių, pankolių ar morkų viršūnių, taip pat pomidorų šerdžių, kukurūzų burbuolių. Juos galite laikyti šaldiklyje, uždaroje pakuotėje, o esant reikalui panaudosite gaminant sriubas ar troškinius, – maisto saugojimo paslaptimis dalijosi ekspertė. – Įprastą duoną, pitą, tortilijas, jei nusipirkote jų per daug, galima užšaldyti suvyniojus į kepimo popierių. Tą patį padarykite su mėsa, išskirstykite ją keliomis porcijomis ir užšaldykite“.

Nepamirškite ir porcijų dydžio – geriau įsidėti mažiau, vėliau pakartoti. Paprastai sotumo jausmas ateina po 15-20 min. Todėl rekomenduojama maistą gerai sukramtyti, valgyti lėtai, tuomet ir kartoti nereikės, nes valgysite kokybiškai. Automatinis valgymas prie TV ar kompiuterio nesuteiks didelės naudos. Maistu reikia mėgautis, jei tik įmanoma, valgyti pusryčius, vakarienę kartu su šeima, telefonams prie šeimos stalo taip pat ne vieta. „Tai jūsų vertingasis laikas – niekas taip nesuartina kaip maistas ir bendravimas“, – baigė pasakojimą S.Čapkauskienė.

Skaitykite daugiau

 

Daugiau naujienų

Maisto švaistymo edukacija prasideda dar vaikystėje: jei neišmoko tėvai, tai turi padaryti ugdymo įstaigos

Kol vienos šalys badauja, kitose skaičiuojama, kad vidutiniškai per metus vienas žmogus išmeta 74 kilogramus maisto. Naujienų portalas lrytas.lt kalbina tarptautinių ir Lietuvos organizacijų...

Valantiems podėlius pasakė, kur galima atiduoti tinkamą vartoti maistą

Nors pasaulyje daug kalbama apie maisto švaistymą, kita pasaulio pusė – badauja. Tokia pati situacija ir Lietuvoje – vieni išmeta nespėtus suvartoti produktus, o dešimtys tūkstančių...

Darbus ūkiuose išbandę vaikai planuoja pradėti su jais susijusius verslus ir išradimus

Daugelio vaikų svajonė vasarą praleisti kaime pas senelius ar sodyboje su tėvais. Ne tik dėl neribotos laisvės, atsivėrusios erdvės dūkimui, bet ir dėl laisvalaikį paįvairinančių ūkio darbų. Pasirodo, kai kuriems jų,...